Visagino rusų bendruomenės tautinis kostiumas.
Visaginas ir visaginiečiai 26 11 2024 164 peržiūros

Visagino rusų bendruomenės tautinis kostiumas.

Rusų bendrija „Sadko“ – tautinių tradicijų puoselėtoja

Pagal statistiką rusų tautybės visaginiečiai sudaro daugiau nei 47 procentus miesto gyventojų. Jie bendrauja gimtąja kalba, jų vaikai lanko rusiškus darželius ir mokyklas, o daugelis Visagino meno saviveiklos kolektyvų saugo rusiškų dainų ir šokių tradicijas.

„Sadko“ ir jo ansambliai
Nors rusų dainos, šokiai ir tautiniai kostiumai matomi daugelyje Visagino kolektyvų, pagrindinis rusų kultūros ir tautinio kostiumo tradicijų puoselėtojas yra Visagino rusų bendrija „Sadko“ bei jos folkloro ansambliai „Bylina“, kuriame dainuoja suaugusieji, ir vaikų ansamblis „Žavoronok“.
Ansamblis „Bylina“, aktyviai dalyvaujantis įvairiuose folkloro festivaliuose, yra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, o šių metų gruodžio mėnesį minės savo 30-ąsias metines.
Apie tradicijas, kurios susiformavo per tris šio garsaus kolektyvo veiklos dešimtmečius, dar turėsime progą papasakoti jubiliejaus proga, o šiandien kalbėsime apie „Bylinos“ ir „Žavoronoko“ kostiumus, siūtus pagal rusiško sentikių kostiumo kanonus.

Kodėl pasirinktas sentikių kostiumas?
Pasirinkimą paaiškino ansamblio „Bylina“ narė Tatjana Tumel. Tačiau prieš pasidalinant jos pasakojimu, pažvelkime į Lietuvos ir rusiško tautinio kostiumo istoriją.

Rusai Lietuvoje ir rusiškų kostiumų įvairovė
Viduramžių pabaigoje rusų pirkliams ir amatininkams pradėjus kurtis Lietuvos miestuose, XVII a. pabaigoje į rytinę šalies dalį persikėlė religinio persekiojimo aukos – sentikiai, tarp kurių atsirado ir Visaginas.
Rusija – didelė šalis, todėl čia susiformavo itin įvairūs tautiniai kostiumai. Kiekvienas regionas turėjo savo ypatybes, o kartais ir ryškius skirtumus.
Dėl didelės rusiško kostiumo įvairovės ne visuose tautiniuose kolektyvuose galima pamatyti tradicinius drabužius, nes kai kuriems kolektyvams tai nėra pagrindinis tikslas.
Visagino choreografė Galina Chutorskich, daugiau nei 30 metų vadovavusi garsiam vaikų šokių ansambliui „Rodničiok“, pastebi skirtumą tarp sceninių ir folklorinių kostiumų. „Sceniniai kostiumai turi atitikti šokio idėją ir gali būti pseudo-­tautiniai, o folkloriniai, kuriuose laikomasi tradicinės aprangos kanonų, leidžia geriau pažinti tikrąjį tautinį kostiumą“, – sako ji. Anot Galinos Chutorskich, būtent tokie yra „Bylinos“ ir „Žavoronoko“ ansamblių kostiumai.

Sentikių kostiumų ypatybės
Daugelį metų „Bylinos“ ir „Žavoronoko“ nariai tyrinėjo Lietuvos sentikių kultūrą ir aprangą, rengdami etnografines ekspedicijas. Jų rezultatas – ne tik ansamblių repertuaras, bet ir jų kostiumai.
Apie tradicinę sentikių aprangą pasakoja Tatjana Tumel:
„Moterų drabužius sudarė marškiniai, sarafanas, galvos apdangalas, skara ir diržas. Šventiniai marškiniai buvo balti, su siuvinėjimais ant rankovių ir apačios, dažnai puošti nėriniais. Kasdieniai marškiniai buvo spalvoti.
Sarafanas paprastai būdavo siuvamas iš languotos ar gėlėtos medžiagos – tai sentikių moteriško kostiumo išskirtinumas.
Moterys galvą dengdavo skara, o merginos, ruošiamos ištekėti, pindavo plaukus į kasą ir į ją įverdavo kuo daugiau juostelių – tai rodė šeimos gerovę.
Kitos kasos puošybos detalės – „nakosnikai“, kurie puošė ne tik pačią kasą, bet ir nugarinę drabužių dalį. Priklausomai nuo šeimos turto, nakosnikai būdavo puošiami karoliukais, perlu, o jų neturint – gražiomis sagomis.
Tradiciniai vyrų drabužiai – portai ir marškiniai su įstrižai užsegama apykakle. Šventinius marškinius puošė siuvinėjimai ant rankovių ir apačios, o kasdieniai būdavo drobiniai, paprasti.


Diržai buvo neatsiejama tiek vyrų, tiek moterų aprangos dalis. Jie buvo pinami rankomis arba audžiami naudojant lenteles.
Šaltuoju metų laiku moterys dėvėjo „dušegrejas“, kailinius arba ilgas švarkines, o vyrai – zipunus ir kaftanus.“
Ansamblių „Bylina“ ir „Žavoronok“ pasirodymai tautiniais kostiumais tapo puikia tradicija, kuri ne tik išsaugo rusišką tautinį kostiumą, bet ir gyvai perteikia jo dvasią bei grožį šiuolaikinei kartai.

Sukurtą pagal Projektą „Tautiniai kostiumai – Visagino tautinių bendruomenių (II etapas)“, kuris dalinai finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Olga Manc (Ščiurova): «Vasario 14-oji – meilės diena ir mano tėčio diena»
Olga Manc (Ščiurova): «Vasario 14-oji – meilės diena ir mano tėčio diena»

Šiemet vasario 14 d. Vladimiras Ščiurovas būtų šventęs 70-ąjį gimtadienį

-°С -%

Все авторские имущественные права и смежные права на размещенную на сайте news.tts.lt информацию принадлежат ЗАО "Telekomunikacinių technologijų servisas", если не указано иное.
Подробнее об использовании материалов сайта