Brazilija teigia atsisakiusi „Sputnik V“ vakcinos, nes jos partija buvo užteršta aktyviu peršalimo virusu

Į Braziliją atsiųstos rusiškos „Sputnik V“ vakcinos partijos buvo užterštos peršalimą sukeliančiu virusu, savo sprendimą atmesti prašymą importuoti Rusijos vakciną aiškino Brazilijos sveikatos priežiūros tarnyba „Anvisa“.

Virusologijos ekspertė, Kanados vakcinų ir infekcinių ligų organizacijos mokslininkė Angela Rasmussen naujienų agentūrai AFP paaiškino, kad paskelbti duomenys „kelia klausimų apie gamybos procesų integralumą“, o atrastas peršalimo virusas gali kelti pavojų žmonėms su silpna imunine sistema.

Savo ruožtu vakciną kūręs Rusijos Gamalėjaus institutas neigia tokią informaciją.

Problema yra susijusi su adenoviruso vektoriaus technologija, kuria paremta ši vakcina. Įprastai adenovirusai sukelia nesunkias kvėpavimo takų ligas, tokias kaip peršalimas, tačiau vakcinoms paruošti tokie virusai yra genetiškai modifikuojami, kad negalėtų daugintis, ir galėtų pernešti DNR instrukcijas žmogaus ląstelėms, kurios savo ruožtu pradėtų gaminti koronaviruso SARS-CoV-2 spyglio baltymą.

Tai leidžia žmogaus imuninei sistemai būti pasiruošusiai, kai į organizmą pateks tikrasis koronavirusas.

„Sputnik V“ vakcinoje naudojami dviejų skirtingų adenovirusų vektoriai: 26-ojo tipo adenovirusas (Ad26) pirmajai vakcinos dozei ir 5-ojo tipo adenovirusas (Ad5) antrajai.

Brazilijos reguliuotojų „Anvisa“ paskelbtoje medžiagoje skelbiama, kad buvo ištirti antrosios „Sputnik V“ dozės mėginiai ir nustatyta, jog juose esantis adenovirusas „geba daugintis“. Tai reiškia, kad į organizmą patekęs adenovirusas gali ir toliau daugintis.

Brazilų mokslininkai pridūrė, kad tai greičiausiai įvyko dėl vakcinų gamybos problemos, vadinamos rekombinacija, kuomet genetiškai modifikuotas adenovirusas atgauna dauginimuisi reikalingus genus, jį auginant laboratorijoje esančiose specialiai tam pritaikytose žmogaus ląstelėse.

Brazilijos reguliuotojai teigė nevertinę pirmosios „Sputnik V“ dozės.

Virusologė A. Rasmussen šią problemą vadino „Sputnik V“ kokybės kontrolės klaida, o ne adenoviruso vektoriaus technologijos trūkumu.

Pasak jos, jei tokiomis užterštomis vakcinomis būtų skiepijama, „daugumai žmonių tai nedarytų didelio poveikio, nes adenovirusai nėra laikomi labai svarbiais žmogaus patogenais“.

„Vis dėlto, žmonėms, kurių imuninė sistema pažeista, galėtų dažniau pasireikšti šalutiniai poveikiai, įskaitant potencialiai sunkūs“, – aiškino ekspertė.

Jos teigimu, didžiausia šios istorijos problema yra neigiamas poveikis žmonių pasitikėjimui vakcinomis.

Jei žmonės nėra tikri, kad vakcina, kurią jie gauna, yra ta pati, kuri buvo tiriama, tuomet „dalis žmonių gali abejoti dėl skiepijimosi apskritai“, teigė A. Rasmussen.

Taip pat, mokslininkės teigimu, nežinoma, ar ši gamybos klaida, leidusi adenovirusui vėl daugintis, taip pat pažeidė spyglio baltymo DNR – tai padarytų šią „Sputnik V“ vakciną neveiksmingą.

Savo ruožtu Gamalėjaus instituto direktoriaus pavaduotojas Denisas Logunovas pareiškė, kad „spaudoje perskaityti pareiškimai neturi nieko bendra su realybe“, o adenovirusas neva negali daugintis.

AFP-ELTA