Dešimttūkstantiniuose protestuose Honkonge pirmą kartą panaudotos kovinės kulkos

Antradienį kinams švenčiant Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 70-ąsias metines, Honkonge pratrūko ilgą laiką besikaupusi įtampa, o protestuotojus policija vaikė ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis. Vietos žiniasklaida taip pat skelbia, kad vienas protestuotojas buvo pašautas kovine kulka.

Laikraščio „South China Morning Press“ duomenimis, vieną protestuotoją policijos pareigūnai pašovė kovine kulka. Iki šiol policijos pareigūnai kovines kulkas naudojo tik įspėjimams.

Vietos naujienų portalo „Standnews“ teigimu, protestuotojas buvo pašautas į krūtinę. Paviešintame vaizdo įraše matoma, kaip vyras kraujuoja ir prašo medikų pagalbos.

„Vežkite mane į ligoninę, man skauda krūtinę, man reikia į ligoninę“, – paviešintame vaizdo įraše sako protestuotojas.

Honkongo parlamentas paskelbė raudonąjį pavojaus laipsnį, kai protestuotojai su skėčiais susirinko šalia parlamento rūmų. Tuo tarpu šalia Honkongo vyriausybės susirinkusiems protestuotojams policija smogė vandens patrankomis.

Protestuotojai ir policija taip pat susirėmė Wong Tai Sin kvartale, kur policija demonstrantus išvaikė ašarinėmis dujomis.



Protestai antradienį vyko visoje Honkongo saloje, kur dešimtys tūkstančių žmonių nepaisė policijos draudimų rinktis į mitingą. Kaip ir anksčiau, demonstrantai reikalavo Honkongo vadovės Carrie Lam įvykdyti jų reikalavimus, kurie nuo birželio, kai prasidėjo protestai, keitėsi labai nedaug.

Protestuotojai pyktį nukreipė ir į Pekiną, kuris antradienį šventė komunistinės Kinijos 70-metį. Kinijos sostinėje vyko didžiulės iškilmės ir karinis paradas.

Protestai Honkonge yra didžiausias iššūkis komunistinei Kinijos valdžiai. Belaukiant neramumų, antradienį buvo uždaryta daugiau nei pusė metro stotelių, užsidarė ir didieji prekybos centrai, o visame mieste patruliavo policijos pareigūnai.



Daugelis Honkongo gyventojų mano, kad Kinijos lyderiai kišasi į Honkongo reikalus, nors Pekinas yra pažadėjęs buvusiai britų kolonijai suteikti autonomiją iki 2047-ųjų, kai miestas turės pereiti į Kinijos rankas.

Neseniai nutekintas C. Lam garso įrašas atskleidė, kad Pekinas slapčia prisidėjo prie kai kurių jos sprendimų.

„Kovojame už laisvę ir demokratiją, kuri mums priklauso, nes Komunistų partija nepaiso pažado suteikti visišką rinkimų laisvę. Jie taip pat bando atimti mūsų laisvę protestuoti, mūsų žodžio laisvę ir, kaip matote, policijos pareigūnai elgiasi labai brutaliai po to, kai aukšto rango Kinijos komunistų partijos lyderiai išreiškė jiems paramą“, – sakė į ketvirtą dešimtį įkopęs protestuotojas Ramonas.

Protestai Honkonge prasidėjo birželio 9 d. dėl ekstradicijos įstatymo projekto, kuris leistų Honkongo piliečius teisti žemyninėje Kinijoje.

Rugsėjo pradžioje C. Lam atšaukė ekstradicijos įstatymo projektą, tačiau protestuotojų pykčio tai nesumažino – jie reikalauja nepriklausomo brutalių policijos veiksmų tyrimo ir rinkimų sistemos reformų.

Nuo birželio buvo sulaikyti šimtai protestuotojų, jie buvo apkaltinti neteisėtų mitingų organizavimu, ginklų laikymu, vandalizmu, plėšikavimu ir policijos pareigūnų užpuolimu.



„Manau, kad ekstradicijos projektas buvo tik pradžia. Tai, kaip jie tvarkėsi su protestais, tik dar labiau supykdė žmones. Aš pykstu ant Pekino valdžios, nes jie viską valdo. Honkongo vyriausybė yra po jų padu. Mes neturime teisės išsirinkti savo vadovo ir savo parlamento. Neturime realios laisvės išsirinkti savo parlamento narių dėl neteisingo rinkimų proceso“, – piktinosi vidutinio amžiaus vyras pavarde Chan.

Kaip įprastai, protestuotojai vilkėjo juodus marškinius ir kaukes, taip pabrėždami savo kovą prieš autoritarizmą Kinijoje.

Policijos duomenimis, nuo protestų pradžios buvo sulaikyta iš viso daugiau nei 1 700 žmonių.

ELTA