E. Macrono laukia lemtingi parlamento rinkimai

Ką tik laimėjęs antrąją Prancūzijos prezidento kadenciją, Emmanuelio Macrono netrukus laukia kita kova, kuri lems, ar jis galės įgyvendinti savo reformų darbotvarkę – per parlamento rinkimus jo varžovai siekia neleisti jam gauti daugumos.

Per birželio 12 ir 19 d. vyksiantį balsavimą bus renkami visi 577 Nacionalinės Asamblėjos – parlamento žemųjų rūmų, deputatai, ir E. Macrono partija „Respublika, pirmyn“ (LREM), šiuo metu turinti 267 parlamentarus, greičiausiai patirs didelį pasipriešinimą, teigia analitikai. „Parlamento rinkimai bus tikri rinkimai, nes gauti daugumą bus būtina“, – sakė „Fondapol“ instituto politikos analitikas Dominique'as Reynie. Tačiau dvi apklausos, paskelbtos iškart po E. Macrono pergalės sekmadienį prieš kraštutinių dešiniųjų varžovę Marine Le Pen, parodė, kad du trečdaliai prancūzų nenori suteikti prezidentui daugumos parlamente ateinančius penkerius metus.

M. Le Pen, pasiekusi didžiausią visų laikų Nacionalinio sambūrio rinkimų rezultatą – beveik 42 proc. balsų, nedelsdama paragino milijonus rėmėjų „pradėti didžiąją kovą dėl įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų“. „Jau turime 450 išsirikiavusių kandidatų“, – per M. Le Pen vakarėlį po rinkimų sakė Davidas Rachline'as, Nacionalinio sambūrio pietinio Prancūzijos Frėjaus miesto meras. Šiuo metu partija turi tik aštuonis parlamentarus.

Kairiųjų lyderis Jeanas Lucas Melenchonas sekmadienį paskelbė panašų prašymą, ragindamas sudaryti sąjungą su komunistais, žaliaisiais ir sutriuškinta Socialistų partija, kad būtų sudaryta parlamento dauguma, priversianti E. Macroną paskirti jį ministru pirmininku. Nors toks „sugyvenimas“ atrodo neįtikėtinas – yra tik kelios dešimtys įvairaus plauko kairiųjų parlamentarų, didelis kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų deputatų blokas galėtų rasti bendrą priežastį suvienyti jėgas prieš E. Macrono parlamentines ambicijas. „Nepasiduokite. Visa širdimi imkitės veiksmų, demokratija gali suteikti mums priemonių pakeisti šią kryptį (...) trečiasis ratas prasideda šįvakar!“, - sekmadienį sakė J. L. Melenchonas.

Christophe'as Castaneras, E. Macrono partijos vadovas parlamente, apkaltino J. L. Melenchoną žaidžiant „pavojingą žaidimą, bet sakė esąs įsitikinęs, kad prancūzai norės, jog E. Macronas turėtų priemonių įgyvendinti tai, dėl ko buvo išrinktas, pirmadienį sakė jis televizijai „France 2“.

Vis dėlto priešiškumas E. Macronui yra pagrindinis veiksnys, skatinantis kraštutinių dešiniųjų ir kairiųjų iškilimą, ir lėmė istoriškai žemą rinkėjų aktyvumą per antrąjį prezidento rinkimų ratą, kai daugiau nei trečdalis rinkėjų liko namuose arba atidavė tuščius ir sugadintus balsavimo biuletenius.

E. Macrono pažadas pailginti pensinį amžių iki 65 metų – tai reforma, kurią prieš dvejus metus sužlugdė masiniai streikai – tik patvirtino jo, kaip „turtuolių prezidento“ reputaciją tarp kritikų. „Ar LREM užsitikrins daugumą? Man labai sunku tai įsivaizduoti“, - sakė D. Reynie. „Parlamento rinkimai bus sunkūs, nematysime jokio palengvėjimo“ dėl E. Macrono pergalės, naujienų agentūrai AFP prisipažino vienas aukščiausių jo partijos pareigūnų, prašęs likti anonimiškas.

Šiuo metu dešinieji respublikonai, turintys 101 deputatą, yra didžiausias opozicijos blokas, tačiau pateko į keblią padėtį dėl jų kandidatės į prezidentus Valerie Pecresse visiškos nesėkmės. Nors kai kuriems kyla pagunda sudoroti E. Macroną, paraginusį suburti „didelį politinį vienybės ir veiksmų judėjimą“, kiti tvirtina, kad išlikti nepriklausomiems yra vienintelis būdas ir toliau būti gyvybinga jėga epochoje po E. Macrono. Kadencijų ribojimas neleis jam vėl kandidatuoti 2027 m., ir respublikonai tikisi progos atgaivinti savo sėkmę, jei be E. Macrono jo partija nunyks.

Spaudos pranešimuose sakoma, kad E. Macronas jau susitarė su buvusiu prezidentu Nicolas Sarkozy, supykdžiusiu daugelį respublikonų, kad per rinkimus parėmė E. Macroną, siekdamas užsitikrinti darbinę daugumą parlamente. Dėl to LREM susilaikys kelti savo kandidatus, kad kelios dešimtys respublikonų parlamentarų išlaikytų savo vietas mainais už paramą priimant įstatymus. Kadangi viešas partijų finansavimas priklauso nuo deputatų skaičiaus, šis susitarimas galėtų būti išsigelbėjimas respublikonams po jų nesėkmės prezidento rinkimuose, kai gautų 4,8 proc. balsų nepakanka gauti kompensaciją už milijonus eurų kampanijos išlaidų.

AFP-ELTA