Gvinėjoje kariuomenė perėmė šalies valdymą

Gvinėjos specialiosios pajėgos sekmadienį įvykdė perversmą, suėmė prezidentą ir įvedė neribotą komendanto valandą.

„Sulaikę prezidentą nusprendėme panaikinti konstituciją“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame vaizdo įraše sakė uniformuotas pareigūnas, šalia kurio stovėjo ginkluoti kariai.

Pareigūnas taip pat sakė, kad Gvinėjos sausumos ir oro sienos uždarytos, o vyriausybė paleista.

Ankstesniame perversmininkų AFP atsiųstame vaizdo įraše buvo matyti, kaip prezidentas Alfa Conde sėdi ant sofos, apsuptas karių. 83 metų lyderis neatsakė į vieno kario klausimą, ar su juo buvo tinkamai elgiamasi.

Vėliau sekmadienį chunta „iki kito pranešimo“ paskelbė komendanto valandą visoje šalyje, sakydama, kad ji sušauks A. Conde ministrų kabineto narius pirmadienį, 11.00 val. vietos laiku. (11.00 GMT).

„Bet koks atsisakymas dalyvauti bus laikomas maištu“, – priduriama pareiškime.

Šalies valdytojus ir kitus aukščiausius administratorius pakeis kariškiai, sakoma pareiškime.

Per valstybinę televiziją pasirodę chuntos nariai dėvėjo beretes, buvo apsirengę paprasta karine apranga, nebuvo matyti ginklų.

Maždaug 13 mln. gyventojų turinti valstybė – viena skurdžiausių pasaulyje,  nepaisant didelių naudingųjų iškasenų atsargų – jau seniai apimta politinio nestabilumo.

Vienas Vakarų diplomatas Konakryje, kuris atsisakė būti įvardytas, svarstė, kad neramumai galėjo prasidėti iš pareigų atleidus vieną aukšto rango specialiųjų pajėgų vadą, taip išprovokavus kai kuriuos kitus pajėgų profesionalus pasipriešinti.

AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti šios informacijos.

Gvinėjos karinių specialiųjų pajėgų vadas pulkininkas leitenantas Mamady Doumbouya per valstybinę televiziją pasirodė įsisupęs į nacionalinę vėliavą, sakydamas, kad perversmą paskatino „netinkamas valdymas“.

„Mes daugiau nebepatikėsime politikos vienam žmogui, mes patikėsime politiką žmonėms“, – sakė M. Doumbouya.

"Gvinėja yra graži. Mums nebereikia prievartauti Gvinėjos, mums tiesiog reikia ją mylėti", – pridūrė jis.

JAV valstybės departamentas pasmerkė perversmą ir perspėjo, kad tai gali „apriboti“ Vašingtono galimybes remti Gvinėją.

„Smurtas ir bet kokios nekonstitucinės priemonės tik pablogins Gvinėjos taikos, stabilumo ir klestėjimo perspektyvas“, – sakoma Valstybės departamento atstovo žiniasklaidai Nedo Price‘o pareiškime, kuriame visos šalys raginamos laikytis teisinės valstybės principų.

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas „Twitter“ tinkle pasmerkė perversmą ir paragino nedelsiant paleisti A. Conde.

Perversmą pasmerkė ir Afrikos Sąjungos pirmininkas, Kongo Demokratinės Respublikos prezidentas Feliksas Tshisekedis, ir jos vykdomosios institucijos vadovas, buvęs Čado ministras pirmininkas Moussa Fakis Mahamatas, ragindami nedelsiant paleisti A. Conde.

Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) per savo laikinai einantį pirmininko pareigas Ganos prezidentą Naną Akufo-Addo pagrasino sankcijomis, jei Gvinėjos konstitucinė tvarka nebus atkurta.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareikalavo „gerbti teisės viršenybę, taikos interesus ir Gvinėjos žmonių gerovę“.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija taip pat pasmerkė perversmą.

Šis perversmas įvyko po ilgo politinės įtampos Gvinėjoje laikotarpio, kurį pirmiausia paskatino daug ginčų sukėlęs pernykštis A. Conde mėginimas kandidatuoti į prezidentus trečiai kadencijai.

Gvinėjos prezidento rinkimus 2020 metų spalį temdė smurtas ir kaltinimai rinkimų rezultatų klastojimu.

A. Conde laimėjo prieštaringai vertinamą trečiąją kadenciją, tačiau tik dėl to, kad 2020 metų kovą prastūmė naują konstituciją, leidžiančią jam viršyti dviejų kadencijų limitą.

Dešimtys žmonių žuvo per protestus prieš trečiąją A. Konde kadenciją, dažnai per susirėmimus su saugumo pajėgomis. Dar šimtai jų buvo suimti.

A. Conde buvo paskelbtas prezidentu praėjusių metų lapkričio 7 dieną, nepaisant to, kad pagrindinis varžovas Cellou Daleinas Diallo ir kiti opozicijos veikėjai rinkimus pavadino apgaule.

Vyriausybė susidorojo su opozicija, suėmė keletą svarbių opozicijos narių už jų tariamą bendrininkavimą kurstant smurtą per rinkimus šalyje.

A. Conde, pats buvęs opozicijos lyderis, kuris vienu metu buvo įkalintas ir nuteistas mirties bausme, 2010 metais tapo pirmuoju demokratiškai išrinktu Gvinėjos lyderiu, o 2015 metais buvo perrinktas dar vienai kadencijai.

2011 metais jis išgyveno pasikėsinimą nužudyti. Tačiau pastaraisiais metais jis imtas kaltinti nukrypimu į autoritarizmą.

Žinios apie perversmą paskatino žmones kai kuriose sostinės vietose švęsti, šimtai žmonių plojo kariams.

„Mes didžiuojamės specialiosiomis pajėgomis, – sakė vienas protestuotojas, reikalavęs anonimiškumo. – Mirtis mūsų jaunystės naikintojams ir žudikams“.

AFP-ELTA