K. Budrys: nematydami didesnių NATO šalių išlaidų saugumui, ginkluotės gamintojai nedidins savo pajėgumų

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigia, kad NATO šalims yra būtina pasiekti gynybai skiriamų 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ribą ne tik tam, kad būtų užkamšytos nacionalinio saugumo spragos. Pasak jo, augantys Aljanso narių saugumo biudžetai būtų aiškus ženklas ginkluotės gamintojams, skatinantis didinti produkcijos apimtis.

„Mes turime būti rimti šioje temoje jau vien dėl to, kad į mus žiūri ne vien priešininkai ir rinkėjai (...). Bet lygiai taip pat reaguoja ir rinkos, ir gamintojai. Nematydami būsimų didesnių išlaidų, jie nedidins pajėgumų. Mes galėsime skųstis vienoje ar kitoje situacijoje – na va, rinka nereaguoja, rinkoje turėtų atsirasti gynybos pajėgumai. Jie, tie gynybos pajėgumai atsiras, kai pamatys rinka, kad valstybės augins paklausą“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.

Šalies vadovo patarėjas pažymėjo, kad artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje apie 2 proc. finansavimo „grindis“ skatina diskutuoti ir per pastaruosius metus pasikeitusi saugumo situacija regione. Anot K. Budrio, pokyčiai geopolitikoje reikalauja demokratijas stiprinti savo karinius pajėgumus ir nepalikti jokių spragų gynybos sferoje.

„Dėl to atsakymas visam tam yra kad mes turime užkamšyti tas skyles. Jeigu mes būsime tame pačiame gynybos išlaidų lygyje (...) – mes tų skylių neužkamšysime ir problemų neišspręsime“, – akcentavo prezidento patarėjas.

„Nematant perspektyvos kaip šalys didins savo išlaidas, mes ir apie Rytinį flangą turėtume negalvoti labai optimistiškai (...). Visam tam turi būti pajėgumai, pajėgumai turi būti išplėtoti, nes jų dabar trūksta ir tai yra akivaizdu, tai yra konstatuota“, – pažymėjo K. Budrys.

ELTA primena, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau išreiškė viltį, kad šalys narės netrukus kilstels 2 proc. savo karinių išlaidų tikslą.

„Manau, kad šių metų liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus nustatytas naujas gynybos išlaidų tikslas“, – sakė jis Vokietijos laikraščiui „Welt“.

Apie tai, kad Lietuva skatins NATO sutarti dėl didesnių gynybai skiriamų lėšų yra pasisakęs ir prezidentas G. Nausėda.

„Europos valstybės privalo laikytis pažadų didinti investicijas į gynybą ir modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas. To reikalauja mūsų strateginė realybė. 2 procentai turėtų būti gynybos finansavimo „grindys“, o ne „lubos“, – teigė prezidentas.

Lietuva 2023 m. gynybos biudžetą padidino iki 2,52 proc. BVP.

ELTA