Leila Urmanova-Vnukova: „Norint pamilti Uzbekistaną, reikia jį pažinti“

2001 m. buvo įkurti trys Uzbekų kultūros centrai - Lietuvos Uzbekų kultūros centras, Vilniaus Uzbekų kultūros centras ir Visagino Uzbekų kultūros centras, kurio įkūrėja tapo Leila Urmanova.

Nuo tada šios draugijos tapo saulėtojo Uzbekistano salelėmis, kurios į Lietuvą atnešė šios rytų šalies kultūrą ir tradicijas. Mūsų pasakojimas – apie Visagino Uzbekų kultūros centrą.

Kaip viskas prasidėjo

– Leila, kaip tau kilo mintis Lietuvoje ir Visagine įkurti uzbekų bendriją? (Leilą pažįstame seniai, todėl kreipiamės „tu“).

- Geras klausimas! Žinai, kai atvykau į Lietuvą, supratau, kad apie Uzbekistaną čia žinoma labai mažai. O kaip gali mylėti tai, apie ką beveik nieko nežinai? Labai norėjau, kad Uzbekistaną pažintų ir pamiltų.

– Kas tapo Visagino Uzbekų kultūros centro (toliau – VUKC) nariais, juk uzbekų turime labai mažai?

- Mūsų mieste yra daug žmonių iš Uzbekistano, o ypač iš Navoji. Tai skirtingų tautybių žmonės, tačiau jie visi perėmė Uzbekistano kultūrą, jo tradicijas ir mus visus vienija prisiminimai apie mūsų nuostabų saulėtą kraštą.

Centro kūrimuisi didelę įtaką padarė mano draugė, galima sakyti, mano gyvenimo Lietuvoje kelrodė žvaigždė, pianistė ​​Aldona Dvarionaitė, kuri buvo įsitikinusi, kad išmintis ateina iš Rytų ir kalbėjo apie tai, kad yra būtina kurti Uzbekų kultūros centrą, ir pažindinti Lietuvos žmones su senovės krašto tradicijomis, liaudies ir profesine kūryba.

– Koks jūsų veiklos pagrindas?

– Uzbekų tradicijų išsaugojimas, Uzbekistano Nepriklausomybės dienos minėjimas, įvairių renginių organizavimas – konferencijos, seminarai, konkursai, meno meistrų iš Uzbekistano gastrolės ir, žinoma, Uzbekiško plovo dienos rengimas.

Uzbekiškas plovas – visada sėkmė!

Visagine, jei ne visi yra buvę Uzbekiško plovo šventėje, tai beveik visi apie ją žino, nes pirmą kartą geriausio Lietuvoje plovo gaminimo konkursas buvo surengtas 2001 metais Visagine. Beje, vienos iš Miesto dienų šventėje plovas buvo pagamintas visiems paskanauti. Juo buvo vaišinama Senjorų užimtumo centro (Vilties g.1) kiemelyje, kur yra įsikūrę daugelio visuomeninių organizacijų, tarp jų ir VUKC, biurai.

VUKC vyriausiasis plovo virėjas yra draugijos pirmininko pavaduotojas Viktoras Ivanovas, o jam padeda Anuras Nugumanovas, Michailas Doroninas ir Ališeras Šarafutdinovas.

Uzbekistano kultūros centro plovas – tai tokia pati vizitinė kortelė, kaip ir pačiame Uzbekistane. Ir, žinoma, reikšmingiausi VUKC renginiai neapsieina be šio pagrindinio nacionalinio patiekalo.

Kad ir kur jis būtų patiekiamas – priimant garbingus svečius ar labdaros renginio, skirto vaikų namų vaikučiams iš Ukrainos, metu – pati plovo išvaizda, jo aromatai ir nuoširdus uzbekų svetingumas sukuria nepamirštamą šiltos šventės atmosferą.

Kalbėdama apie uzbekų tradicijas, Leila visų pirma mini plovo ruošimą kiekvienoje šeimoje penktadieniais – tuo užsiima ji pati ir Visagino uzbekų bendrijos nariai. Visi jie apie plovą gali pasakoti be pabaigos ir mes pasidalinsime dalimi žinių, kuriomis su mumis pasidalino Leila.

Uzbekai plovą vadina „palov oš“. Jį sudaro septyni komponentai, kuriuos garsus gydytojas ir mokslininkas Ibn Sina užšifravo patiekalo pavadinime pirmosiomis raidėmis: piez - svogūnas, aez - morka, lahm - mėsa, olio - riebalai, vet - druska, ob - vanduo, šaly - ryžiai.

Uzbekistane žinoma daugiau nei 250 skirtingų plovo rūšių, o su šio patiekalo kilme siejama daugybė legendų, kurių pagrindinė byloja, kad šis patiekalas buvo pagamintas Tamerlano karių, kai prieš svarbią kovą jie teturėjo labai mažai vandens, mėsos ir ryžių.

Ant Visagino Uzbekų kultūros centro būstinės sienos kabo kilimas su Amiro Timūro (Tamerlano) portretu, o pati ši patalpa turi šio didžio valdovo ir vado vardą.

Uzbekistano dalelė

Žmogus, peržengęs VUKC patalpų slenkstį, iškart pasineria į nuostabią Rytų atmosferą.

Čia galima pasigrožėti turtingais auksu siuvinėtais uzbekų chalatais, siuvinėtais batais ir kepuraitėmis (tiubeteikomis), knygomis ir albumais apie Uzbekistaną, rankų darbo kilimu ir paveikslais.

Keletą paveikslų iš odos ir kailio sukūrė Uzbekistano bendrijos narė Natalija Uroslova.

Biure, kur kiekvienas kampelis dvelkia Uzbekistanu, vyksta bendrijos susirinkimai ir jos šventės, čia vyksta teatro ir muzikinės grupės „Šodlik“ („Džiaugsmas“) repeticijos, čia kviečiami svečiai, ambasados ​​atstovai ir delegacijos iš Uzbekistano.

VUKC nariai nuotoliniu būdu pradėjo mokytis uzbekų kalbos Lietuvos Uzbekų bendrijos sekmadieninėje mokykloje. Užsiėmimus veda buvusi Uzbekistano valstybinio radijo žurnalistė Giulčichra Ulmasbajeva. Leila tikisi, kad po šių kursų „Šodlik“ kolektyvas galės statyti spektaklius ne tik rusų, bet ir uzbekų kalba.

„Šodlik“ aktoriai – Faritas ir Anuras Nugumanovai, Chabiba Kurakina ir Leila Urmanova-Vnukova, o be jų bendrijos veikloje aktyviai dalyvauja Liudmila ir Valentinas Gončarovai, Irina Mudrova, Gulia Plotnikova, Ala Rasadina, Natalija Uroslova, Vasilijus Ivanovas, Michailas ir Ala Doroninai, Larisa ir Aleksandras Ivanovai, Ališeras ir Olga Šarafutdinovai, žinoma, plovo virėjas Viktoras Ivanovas ir daugelis kitų.

„Rytų žvaigždė“

Lietuvos Uzbekų kultūros centro (LUKC) ir Visagino Uzbekų kultūros centro veikla yra glaudžiai susijusi, ir tai nenuostabu – abiems centrams vadovauja jų įkūrėja Leila Urmanova-Vnukova: LUKC ji yra prezidentė, VUKC – pirmininkė.

Šių struktūrų darbą nuo pat įkūrimo iki šių dienų remia Tautinių bendrijų departamentas ir jo direktorė Vida Montvydaitė.

Vienas naujausių projektų – „Rytų žvaigždė“, finansuojamas Departamento, skirtas Uzbekistano Nepriklausomybės 31-iems metams ir Uzbekų kultūros centrų Lietuvoje gyvavimo 21-iems metams.

Įgyvendinant šį projektą, vyko renginiai, skirti Taškento ir Navoji delegacijos, kuri šių metų balandį atvyko į Lietuvą pasirašyti bendradarbiavimo sutarties su Visaginu, vizitui.

Visaginas ir Navoji – miestai-partneriai

Pasak L. Urmanovos-Vnukovos, svajonei, dėl Visagino ir Navoji miestų partnerystės, įgyvendinti prireikė 10 metų – prireikė daugybės laiškų ir įvairių derinimų. Didelį palaikymą organizuojant šį renginį suteikė Tarptautinių santykių ir draugiškų ryšių su užsienio šalimis komitetas prie Uzbekistano Ministrų kabineto, vadovaujamas Rustambeko Kurbanovo. Kai šalys jau buvo pasiruošusios pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, prasidėjo pandemija.

Tačiau ilgai lauktas įvykis įvyko: 2022 metų balandžio 19 dieną Navoji miesto meras Muchiddin Bazarov ir Visagino meras Erlandas Galaguz pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Dalyvauti šioje ceremonijoje į Visaginą atvyko reprezentacinė delegacija: Uzbekistano ambasadorius Lietuvoje Kadambay Sultanovas, Tarptautinių santykių ir draugiškų ryšių su užsienio šalimis komiteto pirmininko pavaduotojas, Navoji meras, bendrijos „Uzbekistanas – Lietuva“ pirmininkas, Taškento Technikos universiteto rektorius, Uzbekų fondo „Tautiečiai“ atstovas, Navoji artistai ir kiti Uzbekistano atstovai.

Bendradarbiavimo sutarties pasirašymo ceremonijoje dalyvavo Uzbekų kultūros centro nariai, taip pat tie Visagino gyventojai, kurie atvyko į IAE statybas iš Navoji ir iki šiol jį laiko savo gimtuoju miestu.

Partnerystės santykių tarp Navoji ir Visagino užmezgimo faktas buvo labai džiaugsmingai sutiktas abiejų pusių.

Po iškilmingos dalies valdžios atstovai apsikeitė dovanomis, o tai, ką įteikė svečiai, sukėlė tikrą kultūrinį šoką – draugų iš Uzbekistano dovanos buvo ne standartinės europietiškos, o rytietiškai dosnios.

Auksu siuvinėtais chalatais ir kepuraitėmis (tiubeteikomis) pasipuošę meras E. Galaguz ir Visagino savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Bukauskas buvo sujaudinti iki širdies gelmių.

„Mes, šiaurės žmonės, nesame pratę prie tokio priėmimo. O nuo mūsų draugų uzbekų dvelkė tokia šiluma, tarsi pietų saulė būtų nusileidusi šioje salėje“, – kalbėjo susijaudinęs meras.

Bet visaginiečiai palaikė šio susitikimo šilumą. Uzbekų kultūros centro nariai bendrame koncerte su muzikantais ir šokėjais iš Navoji pristatė savo kolektyvo „Šodlik“ pasirodymą, o po jo svečiams patiekė „dastarchan“, kas gali būti išversta kaip „serviruotas vaišių stalas“.

Ir, žinoma, pagrindiniu vakaro skanėstu tapo plovas iš svečių atvežtų uzbekiškų ryžių.

Uzbekistanas tapo artimesnis

Tiesiog nuostabu, kiek daug gali padaryti vienas žmogus, kuris savo idėjomis sugeba suburti aplink save bendraminčius ir įgyvendinti tai, kas atrodo neįmanoma.

Leila Urmanova-Vnukova – kaip tik toks žmogus. Esant labai mažam uzbekų skaičiui Lietuvoje, o juo labiau Visagine, jai pavyko į mūsų kraštą atnešti už tūkstančių kilometrų esančios šalies kultūrą ir tradicijas.

Dvidešimt tūkstantinio Visagino ir dviejų šimtų tūkstantinio Navoji bendradarbiavimo sutarties pasirašymas atrodė, kaip kažkas iš fantastikos srities, tačiau tai tapo įmanoma.

Ačiū Leilai, visiems Visagino Uzbekų kultūros centro, o taip pat Tautinių mažumų departamento ir Visagino savivaldybės aktyvistams, visoms Uzbekistano organizacijoms, kurios remia visas uzbekų bendrijos iniciatyvas! Jų dėka mes tampame turtingesni, pažindami senovės Uzbekistano kultūrą ir papročius.

Neseniai įvyko Visagino delegacijos atsakomasis vizitas į Navojį, kurio metu buvo suderinti konkretūs bendradarbiavimo planai kultūros, švietimo ir verslo srityse.

Ina Negoda

Straipsnis parengtas pagal projektą „Visagino tautinių mažumų šventės“. Projektas finansuojamas iš Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės lėšų.