Politologas apie iššūkius A. Lukašenkos režimui

Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos kontroversišką retoriką apie koronavirusą reikėtų sieti su trapia šalies ekonomine situacija, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Vytis Jurkonis. Pasak jo, Baltarusijos valdžia vengia šalyje įvesti griežtas karantino sąlygas, nes jos lemtų dar didesnį ekonominį nuosmukį, o tai, tikina ekspertas, būtų dar viena priežastis visuomenei abejoti A. Lukašenkos režimu.

V. Jurkonis teigia, kad šiuo metu dviprasmiškai atrodo valdžios retorika, kai oficialiais duomenimis, Baltarusijoje susirgimų atvejų – 3281 bei fiksuotos 33 mirtys, o A. Lukašenka tikina, kad mirusiųjų nuo COVID-19 Baltarusijoje nėra.

„Režimo valstybės sąlygomis, suprantama, erdvės manipuliuoti statistika yra gerokai daugiau. Tai gerokai paprasčiau, kai kontroliuojama žiniasklaida, nėra valdžios stabdžių – atsvarų sistemos, kai gana paprastai gali surasti „atpirkimo ožį“ Sveikatos apsaugos ministerijoje ar kitoje institucijoje. Todėl kad ir kokia rimta situacija būtų, Baltarusijos prezidentas leidžia sau prabangą pandemiją vadinti „koronaviruso psichoze“, sakydamas, kad daugelį minėtų mirčių iš tikrųjų lėmė lėtinės ligos ar kompleksinės priežastys – širdies nepakankamumas, diabetas ir t.t.“, – Eltai teigė V. Jurkonis.

Politologo teigimu, kaip pažymi kai kurie Baltarusijos ekspertai, griežtas karantinas būtų peilis atvirai Baltarusijos ekonomikai. Pasak V. Jurkonio, ekonomika yra pagrindinis Baltarusijos prezidento rūpestis. Tai, tęsia ekspertas, iliustruoja ir A. Lukašenkos frazė „o ką valgysime?".

„Baltarusijos vadovo pagrindinis iššūkis visada buvo ir išlieka išlaikyti Baltarusijos socioekonominį modelį. Jis niekada nebuvo tvarus, paremtas daugiausia subsidijomis iš Kremliaus. Ekonominė situacija ten jau kelerius metus nėra gera (tai iš dalies paaiškina ir visas pastarųjų metų įtampas tarp Rusijos ir Baltarusijos), naftos kainų kritimas ją dar labiau apsunkina, o pandemijos padariniai yra dar vienas ribojantis elementas jau ir taip esant nelengvai situacijai“, – teigia V. Jurkonis.

Vis dėlto, politologo teigimu, nors Baltarusijos prezidento vieši pasisakymai kovo pabaigoje rodė, kad jis į COVID-19 žiūri pro pirštus, bet signalai Vitebske, kai Baltarusių milicininkams uždrausta įvažiuoti ir išvažiuoti iš srities, rodo, kad situacija yra labai rimta.

„Tai, kad Baltarusijos valdžia vis dar planuoja masinį šventinį gegužės 9-osios – Pergalės dienos – paradą rodo, kad, jei kai kurios Europos valstybės jau planuoja galimus išėjimo iš karantino scenarijus ar jo švelninimą, tai Baltarusijoje viskas vėluos net ne pora savaičių, o keletą mėnesių, jei ne daugiau. Ir tai nori nenori turės ekonominių pasekmių“, – teigia V. Jurkonis.

Baltarusijos visuomenė daug sąmoningesnė nei Baltarusijos valdžia

V. Jurkonio teigimu, kovo pabaigoje darytos sociologinės apklausos parodė, kad bent trečdalis Baltarusijos visuomenės mano, kad aplinkinių COVID-19 grėsmės vertinimas nėra pakankamas, bet tuo pačiu šiek tiek mažiau negu pusė mano, kad priemonės, kurių imasi aplinkiniai, daugiau mažiau atitinka grėsmės mastą.

„Šiaip ar taip žmonės jau nelaukia oficialaus Minsko sprendimų bei atsakomybės, ir patys imasi veiksmų koronaviruso kontekste – dažniau plauna rankas (67 proc.), nesilanko viešuose renginiuose (48 proc.), naudoja antiseptines priemones (48 proc.), atidėjo savo keliones (40 proc.).“, – teigia V. Jurkonis.

„Visuomenė dar kovo mėnesį pradėjo rinkti lėšas ir priemones (kaukes, kostiumus ir kt.) bei veža maistą vietos medikams. Paradoksalu, kad Baltarusijos valdžia įvairiomis priemonėmis dešimtmečius stengėsi riboti ir stumti į pogrindį pilietinę visuomenę, o pastaroji šiuo metu meta gelbėjimosi ratą valstybei, kuri vis dar sunkiai orientuojasi, ką reikėtų daryti COVID-19 kontekste“, – teigia VU TSPMI politologas.

Koronavirusas gali būti sudėtingas iššūkis Baltarusijos valdžiai 2020 metais

V. Jurkonio teigimu, koronavirusas atneš Baltarusijai ekonominių pasekmių, o jos kartu lems ir politines pasekmes. Todėl pandemijos padariniai, anot jo, prisidės dar prie daugybės veiksnių, kurie aštrina įsisenėjusias A. Lukašenkos problemas.

„Panaši situacija bus ir su eventualia Baltarusijos režimo pabaiga. Yra chroniškos silpnybės – milžiniška priklausomybė nuo Kremliaus subsidijų, nuolatinis akcentas stabilumui ir orientacija į socialinį kontraktą, o ne ekonomines reformas ir tvarų vystymąsi, centralizuota kontrolė ir represinis aparatas, o ne pasitikėjimas visais visuomenės nariais, jų gebėjimais ir iniciatyvomis. Pandemija, kad ir kokių priemonių imsi ar nesiims Baltarusijos režimas, kaip ir sakyta, nori nenori turės rimtų ekonominių pasekmių ir paaštrins jau įsisenėjusias režimo problemas“, – teigia V. Jurkonis.

ELTA