Sukanka 30 metų, kai Tiananmenio aikštėje Pekine jėga buvo numalšintas protesto judėjimas

Antradienį sukanka 30 metų, kai Kinijoje jėga buvo numalšintas demokratinis judėjimas. Aukų artimieji ir žmogaus teisių gynėjai ta proga paragino komunistinę šalies vadovybę sąžiningai įvertinti šį tamsų Kinijos istorijos skirsnį. Už 1989 metais naktį į birželio 4-ąją Tiananmenio aikštėje surengtas žudynes atsakingi asmenys esą turi būti nubausti. Tuometinis studentų lyderis Wu'er Kaixis pareikalavo tarptautinių sankcijų Kinijos politiniam elitui.

Tiananmenio aikštėje antradienio rytą galiojo sugriežtintas saugumas. Policininkai gatvėse tikrino automobilius. Praeiviai turėjo parodyti asmens pažymėjimus. Gausioms saugumo pajėgoms nurodyta nedelsiant užgniaužti bet kokį viešą protestų minėjimą.

Metinių dieną niekas Kinijoje neprimena karinės operacijos, per kurią buvo numalšinti taikūs protestai. Šimtai tūkstančių žmonių tada kelias savaites rengė protestus, reikalaudami demokratijos, laisvės ir kovos su korupcija. Tiananmenio aikštėje studentai padėjo bado streiką, o tuo metu vadovybės darbą paralyžiavo kova dėl valdžios. Reformatorius partijos lyderis Zhao Ziyangas reiškė simpatijas studentams, tačiau galiausiai viršų paėmė griežto kurso šalininkai ir "stiprus žmogus" Deng Xiaopingas, pasiuntęs prieš protestuotojus dalinius.

Tada žuvo šimtai žmonių. Ar aukų galėjo būti tūkstančiai, kaip skelbta, nėra aišku. Tikslus žuvusiųjų skaičius iki šiol nežinomas. Tūkstančiai buvo sužeisti ir įkalinti.

Tiananmenio žudynių metinės Kinijoje oficialiai neminimos. Tuo tarpu Honkonge vakare dešimčių tūkstančių žmonių laukiama minėjimo renginyje. Šio Kinijos specialaus administracinio regiono gyventojai turi didesnių laisvių nei žmonės Kinijoje. Po grąžinimo Kinijai buvusi britų karūnos kolonija valdoma autonomiškai. Tiesa, pastaruoju metu Pekinas vis labiau stiprina čia savo įtaką.

Prieš metines Kinijoje buvo suiminėjami aktyvistai ir aukų artimieji. Jiems skirtas namų areštas arba jie priverstinai išsiųsti iš Pekino „atostogų“. „Tiananmenio motinos“ – aukų šeimų organizacija – pareikalavo paskelbti žuvusiųjų sąrašą, išmokėti kompensacijas šeimoms ir nubausti kaltuosius. „Kaip šie žudikai gali išvengti istorijos nuosprendžio?“ – klausiama atvirame laiške.

Tuometinis studentų lyderis Wu'er Kaixis, kuris šiandien gyvena demokratiškame Taivane, interviu agentūrai dpa reikalavo didesnio spaudimo Kinijos vadovybei. Didėjant diktatoriškos sistemos Kinijoje pavojui pasauliui, tai esą turi daryti visos valstybės. Kaip kadais nacių Vokietijos atžvilgiu, taip dabar ir Pekino atžvilgiu tarptautinė bendrija laikosi santūriai, kritikavo Wu'er Kaixis.

Pasaulis, anot Wu'er Kaixio, leidžia Kinijos vadovybei engti savo tautą. Lygiai taip pat esą toleruojama, kaip Pekinas internete naudoja turinio filtravimo sistemą, dar vadinama didžiąja ugniasiene. Kinija taip pat išnaudoja Pasaulio prekybos organizaciją (PSO), kad gautų prieigą prie rinkų, tačiau pati savo įsipareigojimų PSO nevykdo.

Buvęs studentų lyderis pasiūlė paskelbti sankcijas 200-300 įtakingų Kinijos vadovybės klikos šeimų. „Įšaldykite jų turtą užsienyje, neišduokite jiems vizų, panaikinkite jų imigracijos statusą, - reikalavo aktyvistas. – Jei jie koncentracijos stovyklose laiko milijoną uigūrų, viskas yra pateisinama“.

ELTA