V. Čmilytė-Nielsen: Vokietijoje šiomis savaitėmis vyksta tektoniniai lūžiai

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad vizito Vokietijoje metu išgirdo aiškią žinią, kad Berlynas pripažįsta padaręs klaidą išlaikydamas glaudžius ekonominius santykius su karą Ukrainoje sukėlusia Rusija. Todėl, pažymi Seimo pirmininkė, šiuo metu Vokietijoje vyksta tektoniniai lūžiai tiek dėl ginkluotės tiekimo Kyjivui, tiek dėl greitesnio rusiškų dujų, naftos ir anglies atsisakymo.

„Vokietijoje šiomis savaitėmis vyksta tektoniniai lūžiai visų pirma politikų galvose. Vakar ten viešėdama išgirdau gerą žinią, kad buvo priimtas sprendimas visgi tiekti sunkiąją ginkluotę, ir šią savaitę bus Vokietijos parlamente svarstoma rezoliucija, kuri turėtų įpareigoti, paskatinti kanclerį apsispręsti dėl tolesnio ginkluotės tiekimo“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė Seimo pirmininkė.

V. Čmilytės-Nielsen teigimu, Vokietija taip pat pripažįsta, kad dešimtmečius palaikomi glaudūs ekonominiai santykiai su šalimi agresore buvo klaida, todėl,  anot jos, Berlynas nemato galimybės su Kremliumi sugrįžti į įprastą verslo plėtrą.

„Vokietijos lyderiai pripažįsta, kad jų politika Rusijos atžvilgiu, priklausomumas nuo Rusijos energetinių išteklių buvo klaida. Kad dešimtmečiais vykdoma politika buvo klaidinga ir jie rėmėsi klaidinga prielaida, kad jei bus labai glaudūs ekonominiai santykiai, tai į tas šalis, su kuriomis prekiauji – nešaudai. Tokia buvo idėja ir ji nepasiteisino“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen, kartu pridurdama, kad išgirsta Vokietijos žinutė stiprina ir visos Europos Sąjungą poziciją.

„Vakar išgirdau ne viename pokalbyje, kad jokio grįžimo į business as usual (įprastą verslo plėtrą – ELTA), į verslo darymą, į santykius tokius, kokie jie buvo dešimtmečiais, jie nebemato tokios galimybės. Ir tai yra gera, svarbi žinia, nes be Berlyno lyderystės mes būtume kur kas silpnesni kaip Europos Sąjunga“,– pridūrė ji. 

Seimo pirmininkė akcentuoja, kad šiuo metu Vokietija jau imasi priemonių, kurios paskatintų, jos teigimu, per pakankamai trumpą laiką nutraukti Berlyno priklausomybę nuo dujų, naftos ir anglies.

„Vokietijoje tikrai imamasi priemonių, kad kuo greičiau paskatintų atsisakymą tiek naftos, tiek anglies, ir apie priklausomybę nuo dujų, žinoma, yra kalbama taip pat daug. Padaryti taip, kaip padarė Lietuva, dėl akivaizdžių priežasčių Vokietija šiandien ar rytoj negali, tačiau jie taip pat imasi beprecedenčių priemonių, kad kuo greičiau paskatintų savo visišką nepriklausomumą nuo Rusijos dujų. Ir kai tai įvyks, tai bus didžiulis smūgis Rusijos ekonomikai“, – kalbėjo Seimo pirmininkė. 

„Tai šiandien mes galime drąsiai kalbėti, kad jokio naivumo, jokio geranoriškumo nebeliko ir Rusija yra vertinama taip, kaip jos veiksmai ir parodo – kaip agresorius, kaip valstybė, kuri daro kruvinus nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, vykdo genocidą Ukrainoje“, –  pridūrė ji.

ELTA