Venesueloje dingus elektrai, didelė dalis šalies skendi tamsoje

Venesuelos sostinė Karakasas ir kitos šalies dalys pirmadienį neteko elektros, pranešė BBC. Vyriausybės atstovai dėl nutrūkusio elektros srovės tiekimo apkaltino „elektromagnetinį išpuolį“.

Didžiojoje Karakaso dalyje šviesa dingo 4 val. 41 min. (23 val. 41 min. Lietuvos laiku). Skelbiama, kad 18 iš 23 šalies valstijų visiškai prarado elektros energiją.

Informacijos ministras Jorge‘as Rodríguezas skelbė neva gedimą sukėlė teroristiniai veiksmai, jis taip pat sakė, kad pareigūnai šiuo metu dirba, kad atkurtų elektros tiekimą. „Pirmieji gauti duomenys pradėjus tyrimą nurodo, kad galimai buvo surengta elektromagnetinė ataka, turėjusi sutrikdyti Gajanos hidroelektrinę generavimo sistemą“, – teigė J. Rodriguezas.

Kovo mėnesį Venesuelos gyventojus sukrėtė dar keli elektros tinklų gedimai, vienas iš jų paveikė visas 23 valstijas, elektros tiekimas buvo apribotas visą savaitę, o elektros energijos trūkumas nulėmė gyventojų maištus.

Dar vienas gedimas balandį didelę dalį šalies paskandino tamsoje, vis dėlto problema tada buvo sutvarkyta per kelias valandas.

Atsitiktiniai, pavieniai elektros dingimai Venesuelai yra labai būdingi – šalies ekonomika subyrėjusi dėl vyraujančios politinės krizės.

Prezidentas Nicolas Maduro ir kiti valstybės pareigūnai praeityje jau yra apkaltinę „teroristus“ ir opoziciją sabotažu, neretai tvirtinama, kad su įvairiais šalyje įvykstančiais incidentais yra susijusios JAV.

Venesuelos opozicija tuo metu teigė, kad elektra nutrūksta dėl metų metus besitęsiančios korupcijos ir per mažų investicijų į infrastruktūrą.  

Valstybei priklausanti energetikos įmonė „Corpolec“ kiek anksčiau pranešė, kad gedimas paveikė tik dalį Karakaso, nors elektros neteko daug didesnė teritorija.

Sostinėje nutrūkus elektros tiekimui, nebeveikė šviesoforai, nustojo veikti metro, todėl gatvėse susibūrė minios žmonių, pėsčiomis ėjusių namo. Pirmadienį buvo uždarytos visos parduotuvės, gyventojai nebegalėjo naudoti kreditinių kortelių, todėl mieste pritrūko grynųjų pinigų. Žmonės buvo išalkę, bet negalėjo išsigryninti pinigų ir nusipirkti maisto.

Venesuelos opozicijos vadovas Juanas Guaido ir prezidentas N. Maduro dėl valdžios varžosi nuo sausio mėnesio, kai J. Guaido pasiskelbė laikinuoju prezidentu. Jis tvirtino, kad 2018 metų rinkimai, grąžinę N. Maduro tęsti prezidento pareigas antrą kadenciją, buvo nesąžiningi ir nelaisvi.

Nuo to laiko daugiau nei 50 pasaulio šalių, tarp jų ir JAV bei dauguma Lotynų Amerikos valstybių, J. Guaido pripažįsta teisėtu Venesuelos vadovu. Bet galingos Venesuelos karinės pajėgos ir įtakingos sąjungininkės Kinija ir Rusija remia N. Maduro, todėl šis nepasitraukia iš posto.

ELTA