Visagino armėnų bendruomenės tautinis kostiumas
Armėnų tauta – viena iš seniausių pasaulyje. Istorinė Armėnija (apėmusi visą Armėnijos kalnyną) laikoma viena seniausių civilizacijos centrų – čia žemdirbystė ir gyvulininkystė buvo praktikuojama jau VIII–V tūkstantmetyje pr. m. e., o III tūkstantmetyje pr. m. e. jau buvo gaminami variniai ir bronziniai gaminiai.
Armėnai gyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) nuo viduramžių (XIII–XVI a.). LDK minimos prekybininkai, o Vilniuje dirbo ir armėnų amatininkai – 1627 m. Lietuvos metrika mini meistrus armėnus. LDK garsėjo armėnų juvelyrika, dvaro tekstile ir siuvinėjimu. Yra žinių, kad XVI a. Vilniuje veikė net armėnų mokykla. Armėnai kovojo J. K. Chodkevičiaus armijoje 1621 m. Chotyno mūšyje.
Šiandien Visagino armėnų bendruomenę sudaro daugiau nei 30 žmonių. Daugelis jų atvyko į Visaginą (tuometinį Sniečkų) daugiau nei prieš 40 metų statyti Ignalinos AE. Tai buvo jauni specialistai, atsiųsti į Lietuvą baigus aukštąsias mokyklas, taip pat kareiviai, kurie po tarnybos statybos daliniuose nusprendė likti gyventi šiame mieste ir atsivežė savo šeimas.
Visagino armėnų bendruomenė „Araratas“, vadovaujama Martiroso Amiryano, yra regioninė ir vienija armėnus, gyvenančius Visagine, Ignalinos, Zarasų rajonuose ir Utenoje. 2022 m. tarp Visagino ir Armaviro (Armėnija) buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, nes Armaviras, kaip ir Visaginas, yra arti branduolinės elektrinės – 10 km nuo Armaviro, netoli Mecamoro, veikia Armėnijos AE.
Visagino armėnų bendruomenės nariai palaiko ryšius su Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio armėnų bendruomenėmis ir dalyvauja ne tik Visagino, bet ir visos Lietuvos visuomeniniame gyvenime. Viena pagrindinių švenčių, vienijančių armėnus visoje Lietuvoje, yra Vardavaras – tradicinė Krikščioniškojo atsimainymo šventė, kurios metu įprasta laistytis vandeniu.
Armėnų tautinis kostiumas turi turtingą ir spalvingą istoriją. Jame atsispindi tauta, kuri per šimtmečius įgijo savitą kultūrą. Dominuojanti religija – krikščionybė – taip pat padarė įtaką kostiumo stiliui.
Armėnų tautinis kostiumas, vadinamas tarazu, turi du pagrindinius variantus: rytų armėnų ir vakarų armėnų. Jie skiriasi kirpimu, spalvų palete ir puošybos technika. Tradiciškai vyriškas kostiumas buvo sudarytas iš viršutinės dalies (marškiniai, liemenė, kailiniai) ir apatinės dalies (kelnės, šarovarai).
Marškiniai buvo puošti išsiuvinėtu apykaklės kraštu, ir juos dažnai papildydavo čerkeskė, be kurios pasirodyti viešumoje buvo nepriimtina. Rytų Armėnijoje populiarūs kostiumo elementai buvo arkhalukas ir čiucha. Arkhalukas buvo siuvamas iš tamsių atspalvių audinių ir puoštas galūnu. Čiucha, priešingai, buvo gaminama iš šiurkščios vilnos arba brangios medžiagos ir turėjo dekoratyvines gazyrinicas. Šaltesniam orui buvo naudojami kailiniai ir burka iš ožkos vilnos ar veltinio. Vyrai dažniausiai dėvėjo papachas – vilnones kepures iš avikailio.
Moteriškas kostiumas buvo įvairus: moterys dėvėjo satino, šilko arba aksomo sukneles, liemenes ir švarkus, papuoštus siuvinėjimais, o aukštesnio sluoksnio atstovės naudojo aukso ir sidabro siūlus. Mergaitės pindavo plaukus į kasas (kartais iki 40) ir puošdavo sidabriniais karoliukais. Tekėdama moteris dėvėjo raudoną veltinį galvos apdangalą su ilgu šilko siūlų kutu, dekoruotą auksinėmis monetomis. Išeidamos į lauką moterys užsimesdavo didelį permatomą galvos apdangalą su nėrinių apdaila.
Kostiumas taip pat atspindėjo regioninius skirtumus. Rytų Armėnijos moterys po ilga raudona palaidine dėvėjo ilgus raudonus kelnes, o Vakarų Armėnijoje pirmenybė buvo teikiama baltoms palaidinėms su siuvinėjimais ir prijuostėmis. Papuošalai buvo svarbi kostiumo dalis – moterys dėvėjo vėrinius, sidabrinius apyrankes, o auksiniai papuošalai buvo perduodami iš kartos į kartą.
Speciali vieta buvo skiriama avalynei. Vyriški ir moteriški auliniai batai (odinė avalynė) su smailiais galais buvo tradicinė avalynė, taip pat megztos raštuotos kojinės. Vyrai taip pat dėvėjo kojines iš vilnos ar medvilnės, kurios buvo tvirtinamos po keliu.
XIX a. antroje pusėje Armėnijos miestų gyventojai pradėjo sekti miesto (europietišką) madą, ir, kaip ir kitų Europos tautų atveju, šiuolaikinė mada pamažu išstūmė tradicinius armėnų tautinius kostiumus.
Sukurtą pagal Projektą „Tautiniai kostiumai – Visagino tautinių bendruomenių (II etapas)“, kuris dalinai finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos
